Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | antĕeo |
| II sing. | antĕis, antis |
| III sing. | antĕit, antit |
| I plur. | antĕīmus, antīmus |
| II plur. | antĕītis, antītis |
| III plur. | antĕeunt |
| IMPARFAIT |
| I sing. | antĕībam, antībam |
| II sing. | antĕības, antības |
| III sing. | antĕībat, antībat |
| I plur. | antĕibāmus, antibāmus |
| II plur. | antĕibātis, antibāts |
| III plur. | antĕībant, antībant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | antĕībo, antībo |
| II sing. | antĕībis, antībis |
| III sing. | antĕībit, antībit |
| I plur. | antĕibĭmus, antibĭmus |
| II plur. | antĕibĭtis, antibĭtis |
| III plur. | antĕībunt, antībunt |
| PARFAIT |
| I sing. | anteii, anteivi, antii, antivi |
| II sing. | anteiisti, anteivisti, antisti, antivisti |
| III sing. | anteiit, anteivit, antiit, antivit |
| I plur. | anteiĭmus, anteivĭmus, antiĭmus, antivĭmus |
| II plur. | antĕistis, anteivistis, antiistis, antivisti |
| III plur. | anteiērunt, anteivērunt, antiērunt, antivērunt |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | anteiĕram, anteivĕram, antiĕram, antivĕram |
| II sing. | anteiĕras, anteivĕras, antiĕras, antivĕras |
| III sing. | anteiĕrat, anteivĕrat, antiĕrat, antivĕrat |
| I plur. | anteierāmus, anteiverāmus, antierāmus, antiverāmus |
| II plur. | anteierātis, anteiverātis, antierātis, antiverātis |
| III plur. | anteiērant, anteivērant, antiērant, antivērant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | anteiĕro, anteivĕro, antiĕro, antivĕro |
| II sing. | anteiĕris, anteivĕris, antiĕris, antivĕris |
| III sing. | anteiĕrit, anteivĕrit, antiĕrit, antivĕrit |
| I plur. | anteierĭmus, anteiverĭmus, antierĭmus, antiverĭmus |
| II plur. | anteierĭtis, anteiverĭtis, antierĭtis, antiverĭtis |
| III plur. | anteiērint, anteivērint, antiērint, antivērint |
| PRÉSENT |
| I sing. | antĕĕam |
| II sing. | antĕĕas |
| III sing. | antĕĕat |
| I plur. | antĕeāmus |
| II plur. | antĕeātis |
| III plur. | antĕĕant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | antĕīrem, antīrem |
| II sing. | antĕīres, antīres |
| III sing. | antĕīret, antīret |
| I plur. | antĕirēmus, antirēmus |
| II plur. | antĕirētis, antirētis |
| III plur. | antĕīrent, antīrent |
| PARFAIT |
| I sing. | anteiĕrim, anteivĕrim, antiĕrim, antivĕrim |
| II sing. | anteiĕris, anteivĕris, antiĕris, antivĕris |
| III sing. | anteiĕrit, anteivĕrit, antiĕrit, antivĕrit |
| I plur. | anteierĭmus, anteiverĭmus, antierĭmus, antiverĭmus |
| II plur. | anteierĭtis, anteiverĭtis, antierĭtis, antiverĭtis |
| III plur. | anteiĕrint, anteivĕrint, antiĕrint, antivĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | anteiissem, anteivissem, antiissem, antivissem |
| II sing. | anteiisses, anteivisses, antiisses, antivisses |
| III sing. | anteiisset, anteivisset, antiisset, antivisset |
| I plur. | anteiissēmus, anteivissēmus, antiissēmus, antivissēmus |
| II plur. | anteiissētis, anteivissētis, antiissētis, antivissētis |
| III plur. | anteiissent, anteivissent, antiissent, antivissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | antĕi |
| II plur. | antĕīte |
| FUTUR |
| II sing. | antĕĭto |
| III sing. | antĕĭto |
| II plur. | antĕitōte |
| III plur. | antĕeunto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| antĕiens o anteiviens, euntis |
| FUTUR |
| anteitūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| antĕire, antire |
| PARFAIT |
| antĕisse o anteivisse |
| FUTUR |
| Singolare: | anteitūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | anteitūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | antĕeundi, anteundi |
| Datif: | antĕeundo, anteundo |
| Accusatif: | ad antĕeundum, ad anteundum |
| Ablatif: | antĕeundo, anteundo |
| SUPIN |
| anteitum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:ANTEEO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|