Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | armentivus |
| Gen. | armentivi |
| Dat. | armentivo |
| Acc. | armentivum |
| Abl. | armentivo |
| Voc. | armentive |
| PLURIEL |
| Nom. | armentivi |
| Gen. | armentivōrum |
| Dat. | armentivis |
| Acc. | armentivos |
| Abl. | armentivis |
| Voc. | armentivi |
| SINGULIER |
| Nom. | armentivă |
| Gen. | armentivae |
| Dat. | armentivae |
| Acc. | armentivam |
| Abl. | armentivā |
| Voc. | armentivă |
| PLURIEL |
| Nom. | armentivae |
| Gen. | armentivārum |
| Dat. | armentivis |
| Acc. | armentivas |
| Abl. | armentivis |
| Voc. | armentivae |
| SINGULIER |
| Nom. | armentivum |
| Gen. | armentivi |
| Dat. | armentivo |
| Acc. | armentivum |
| Abl. | armentivo |
| Voc. | armentivum |
| PLURIEL |
| Nom. | armentiva |
| Gen. | armentivōrum |
| Dat. | armentivis |
| Acc. | armentiva |
| Abl. | armentivis | |