Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | dignitosus |
| Gen. | dignitosi |
| Dat. | dignitoso |
| Acc. | dignitosum |
| Abl. | dignitoso |
| Voc. | dignitose |
| PLURIEL |
| Nom. | dignitosi |
| Gen. | dignitosōrum |
| Dat. | dignitosis |
| Acc. | dignitosos |
| Abl. | dignitosis |
| Voc. | dignitosi |
| SINGULIER |
| Nom. | dignitosă |
| Gen. | dignitosae |
| Dat. | dignitosae |
| Acc. | dignitosam |
| Abl. | dignitosā |
| Voc. | dignitosă |
| PLURIEL |
| Nom. | dignitosae |
| Gen. | dignitosārum |
| Dat. | dignitosis |
| Acc. | dignitosas |
| Abl. | dignitosis |
| Voc. | dignitosae |
| SINGULIER |
| Nom. | dignitosum |
| Gen. | dignitosi |
| Dat. | dignitoso |
| Acc. | dignitosum |
| Abl. | dignitoso |
| Voc. | dignitosum |
| PLURIEL |
| Nom. | dignitosa |
| Gen. | dignitosōrum |
| Dat. | dignitosis |
| Acc. | dignitosa |
| Abl. | dignitosis | |