Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | Diocletianus |
| Gen. | Diocletiani |
| Dat. | Diocletiano |
| Acc. | Diocletianum |
| Abl. | Diocletiano |
| Voc. | Diocletiane |
| PLURIEL |
| Nom. | Diocletiani |
| Gen. | Diocletianōrum |
| Dat. | Diocletianis |
| Acc. | Diocletianos |
| Abl. | Diocletianis |
| Voc. | Diocletiani |
| SINGULIER |
| Nom. | Diocletiană |
| Gen. | Diocletianae |
| Dat. | Diocletianae |
| Acc. | Diocletianam |
| Abl. | Diocletianā |
| Voc. | Diocletiană |
| PLURIEL |
| Nom. | Diocletianae |
| Gen. | Diocletianārum |
| Dat. | Diocletianis |
| Acc. | Diocletianas |
| Abl. | Diocletianis |
| Voc. | Diocletianae |
| SINGULIER |
| Nom. | Diocletianum |
| Gen. | Diocletiani |
| Dat. | Diocletiano |
| Acc. | Diocletianum |
| Abl. | Diocletiano |
| Voc. | Diocletianum |
| PLURIEL |
| Nom. | Diocletiana |
| Gen. | Diocletianōrum |
| Dat. | Diocletianis |
| Acc. | Diocletiana |
| Abl. | Diocletianis | |