Déclinaison / Conjugueur latin
  
| SINGULIER |  
| Nom. | docilis |  
| Gen. | docilis |  
| Dat. | docili |  
| Acc. | docilem |  
| Abl. | docili |  
| Voc. | docilis |  
 
 
| PLURIEL |  
| Nom. | dociles |  
| Gen. | docilĭum |  
| Dat. | docilĭbus |  
| Acc. | dociles |  
| Abl. | docilĭbus |  
| Voc. | dociles |  
 
 
 
| SINGULIER |  
| Nom. | docilis |  
| Gen. | docilis |  
| Dat. | docili |  
| Acc. | docilem |  
| Abl. | docili |  
| Voc. | docilis |  
 
 
| PLURIEL |  
| Nom. | dociles |  
| Gen. | docilĭum |  
| Dat. | docilĭbus |  
| Acc. | dociles |  
| Abl. | docilĭbus |  
| Voc. | dociles |  
 
 
 
| SINGULIER |  
| Nom. | docile |  
| Gen. | docilis |  
| Dat. | docili |  
| Acc. | docile |  
| Abl. | docili |  
| Voc. | docile |  
 
 
| PLURIEL |  
| Nom. | docilĭa |  
| Gen. | docilĭum |  
| Dat. | docilĭbus |  
| Acc. | docilĭa |  
| Abl. | docilĭbus |      |