Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | docilis |
| Gen. | docilis |
| Dat. | docili |
| Acc. | docilem |
| Abl. | docili |
| Voc. | docilis |
| PLURIEL |
| Nom. | dociles |
| Gen. | docilĭum |
| Dat. | docilĭbus |
| Acc. | dociles |
| Abl. | docilĭbus |
| Voc. | dociles |
| SINGULIER |
| Nom. | docilis |
| Gen. | docilis |
| Dat. | docili |
| Acc. | docilem |
| Abl. | docili |
| Voc. | docilis |
| PLURIEL |
| Nom. | dociles |
| Gen. | docilĭum |
| Dat. | docilĭbus |
| Acc. | dociles |
| Abl. | docilĭbus |
| Voc. | dociles |
| SINGULIER |
| Nom. | docile |
| Gen. | docilis |
| Dat. | docili |
| Acc. | docile |
| Abl. | docili |
| Voc. | docile |
| PLURIEL |
| Nom. | docilĭa |
| Gen. | docilĭum |
| Dat. | docilĭbus |
| Acc. | docilĭa |
| Abl. | docilĭbus | |