Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | dubitativus |
| Gen. | dubitativi |
| Dat. | dubitativo |
| Acc. | dubitativum |
| Abl. | dubitativo |
| Voc. | dubitative |
| PLURIEL |
| Nom. | dubitativi |
| Gen. | dubitativōrum |
| Dat. | dubitativis |
| Acc. | dubitativos |
| Abl. | dubitativis |
| Voc. | dubitativi |
| SINGULIER |
| Nom. | dubitativă |
| Gen. | dubitativae |
| Dat. | dubitativae |
| Acc. | dubitativam |
| Abl. | dubitativā |
| Voc. | dubitativă |
| PLURIEL |
| Nom. | dubitativae |
| Gen. | dubitativārum |
| Dat. | dubitativis |
| Acc. | dubitativas |
| Abl. | dubitativis |
| Voc. | dubitativae |
| SINGULIER |
| Nom. | dubitativum |
| Gen. | dubitativi |
| Dat. | dubitativo |
| Acc. | dubitativum |
| Abl. | dubitativo |
| Voc. | dubitativum |
| PLURIEL |
| Nom. | dubitativa |
| Gen. | dubitativōrum |
| Dat. | dubitativis |
| Acc. | dubitativa |
| Abl. | dubitativis | |