Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | ēxiuro |
| II sing. | ēxiuras |
| III sing. | ēxiurat |
| I plur. | ēxiurāmus |
| II plur. | ēxiurātis |
| III plur. | ēxiurant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | ēxiurābam |
| II sing. | ēxiurābas |
| III sing. | ēxiurābat |
| I plur. | ēxiurabāmus |
| II plur. | ēxiurabātis |
| III plur. | ēxiurābant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | ēxiurābo |
| II sing. | ēxiurābis |
| III sing. | ēxiurābit |
| I plur. | ēxiurabĭmus |
| II plur. | ēxiurabĭtis |
| III plur. | ēxiurābunt |
| PARFAIT |
| I sing. | exiuravi |
| II sing. | exiuravisti |
| III sing. | exiuravit |
| I plur. | exiuravĭmus |
| II plur. | exiuravistis |
| III plur. | exiuravērunt, exiuravēre |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | exiuravĕram |
| II sing. | exiuravĕras |
| III sing. | exiuravĕrat |
| I plur. | exiuraverāmus |
| II plur. | exiuraverātis |
| III plur. | exiuravĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | exiuravĕro |
| II sing. | exiuravĕris |
| III sing. | exiuravĕrit |
| I plur. | exiuraverĭmus |
| II plur. | exiuraverĭtis |
| III plur. | exiuravĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | ēxiurem |
| II sing. | ēxiures |
| III sing. | ēxiuret |
| I plur. | ēxiurēmus |
| II plur. | ēxiurētis |
| III plur. | ēxiurent |
| IMPARFAIT |
| I sing. | ēxiurārem |
| II sing. | ēxiurāres |
| III sing. | ēxiurāret |
| I plur. | ēxiurarēmus |
| II plur. | ēxiurarētis |
| III plur. | ēxiurārent |
| PARFAIT |
| I sing. | exiuravĕrim |
| II sing. | exiuravĕris |
| III sing. | exiuravĕrit |
| I plur. | exiuraverĭmus |
| II plur. | exiuraverĭtis |
| III plur. | exiuravĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | exiuravissem |
| II sing. | exiuravisses |
| III sing. | exiuravisset |
| I plur. | exiuravissēmus |
| II plur. | exiuravissētis |
| III plur. | exiuravissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | ēxiura |
| II plur. | ēxiurāte |
| FUTUR |
| II sing. | ēxiurāto |
| III sing. | ēxiurāto |
| II plur. | ēxiuratōte |
| III plur. | ēxiuranto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| ēxiurans, antis |
| FUTUR |
| exiuratūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| ēxiurāre |
| PARFAIT |
| exiuravisse |
| FUTUR |
| Singolare: | exiuratūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | exiuratūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | ēxiurandi |
| Datif: | ēxiurando |
| Accusatif: | ad ēxiurandum |
| Ablatif: | ēxiurando |
| SUPIN |
| exiuratum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:EXIURO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|