Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | glorificus |
| Gen. | glorifici |
| Dat. | glorifico |
| Acc. | glorificum |
| Abl. | glorifico |
| Voc. | glorifice |
| PLURIEL |
| Nom. | glorifici |
| Gen. | glorificōrum |
| Dat. | glorificis |
| Acc. | glorificos |
| Abl. | glorificis |
| Voc. | glorifici |
| SINGULIER |
| Nom. | glorifică |
| Gen. | glorificae |
| Dat. | glorificae |
| Acc. | glorificam |
| Abl. | glorificā |
| Voc. | glorifică |
| PLURIEL |
| Nom. | glorificae |
| Gen. | glorificārum |
| Dat. | glorificis |
| Acc. | glorificas |
| Abl. | glorificis |
| Voc. | glorificae |
| SINGULIER |
| Nom. | glorificum |
| Gen. | glorifici |
| Dat. | glorifico |
| Acc. | glorificum |
| Abl. | glorifico |
| Voc. | glorificum |
| PLURIEL |
| Nom. | glorifica |
| Gen. | glorificōrum |
| Dat. | glorificis |
| Acc. | glorifica |
| Abl. | glorificis | |