Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | immanis |
| Gen. | immanis |
| Dat. | immani |
| Acc. | immanem |
| Abl. | immani |
| Voc. | immanis |
| PLURIEL |
| Nom. | immanes |
| Gen. | immanĭum |
| Dat. | immanĭbus |
| Acc. | immanes |
| Abl. | immanĭbus |
| Voc. | immanes |
| SINGULIER |
| Nom. | immanis |
| Gen. | immanis |
| Dat. | immani |
| Acc. | immanem |
| Abl. | immani |
| Voc. | immanis |
| PLURIEL |
| Nom. | immanes |
| Gen. | immanĭum |
| Dat. | immanĭbus |
| Acc. | immanes |
| Abl. | immanĭbus |
| Voc. | immanes |
| SINGULIER |
| Nom. | immane |
| Gen. | immanis |
| Dat. | immani |
| Acc. | immane |
| Abl. | immani |
| Voc. | immane |
| PLURIEL |
| Nom. | immanĭa |
| Gen. | immanĭum |
| Dat. | immanĭbus |
| Acc. | immanĭa |
| Abl. | immanĭbus | |