Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | immitis |
| Gen. | immitis |
| Dat. | immiti |
| Acc. | immitem |
| Abl. | immiti |
| Voc. | immitis |
| PLURIEL |
| Nom. | immites |
| Gen. | immitĭum |
| Dat. | immitĭbus |
| Acc. | immites |
| Abl. | immitĭbus |
| Voc. | immites |
| SINGULIER |
| Nom. | immitis |
| Gen. | immitis |
| Dat. | immiti |
| Acc. | immitem |
| Abl. | immiti |
| Voc. | immitis |
| PLURIEL |
| Nom. | immites |
| Gen. | immitĭum |
| Dat. | immitĭbus |
| Acc. | immites |
| Abl. | immitĭbus |
| Voc. | immites |
| SINGULIER |
| Nom. | immite |
| Gen. | immitis |
| Dat. | immiti |
| Acc. | immite |
| Abl. | immiti |
| Voc. | immite |
| PLURIEL |
| Nom. | immitĭa |
| Gen. | immitĭum |
| Dat. | immitĭbus |
| Acc. | immitĭa |
| Abl. | immitĭbus | |