Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | inauratus |
| Gen. | inaurati |
| Dat. | inaurato |
| Acc. | inauratum |
| Abl. | inaurato |
| Voc. | inaurate |
| PLURIEL |
| Nom. | inaurati |
| Gen. | inauratōrum |
| Dat. | inauratis |
| Acc. | inauratos |
| Abl. | inauratis |
| Voc. | inaurati |
| SINGULIER |
| Nom. | inaurată |
| Gen. | inauratae |
| Dat. | inauratae |
| Acc. | inauratam |
| Abl. | inauratā |
| Voc. | inaurată |
| PLURIEL |
| Nom. | inauratae |
| Gen. | inauratārum |
| Dat. | inauratis |
| Acc. | inauratas |
| Abl. | inauratis |
| Voc. | inauratae |
| SINGULIER |
| Nom. | inauratum |
| Gen. | inaurati |
| Dat. | inaurato |
| Acc. | inauratum |
| Abl. | inaurato |
| Voc. | inauratum |
| PLURIEL |
| Nom. | inaurata |
| Gen. | inauratōrum |
| Dat. | inauratis |
| Acc. | inaurata |
| Abl. | inauratis | |