Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | indictus |
| Gen. | indicti |
| Dat. | indicto |
| Acc. | indictum |
| Abl. | indicto |
| Voc. | indicte |
| PLURIEL |
| Nom. | indicti |
| Gen. | indictōrum |
| Dat. | indictis |
| Acc. | indictos |
| Abl. | indictis |
| Voc. | indicti |
| SINGULIER |
| Nom. | indictă |
| Gen. | indictae |
| Dat. | indictae |
| Acc. | indictam |
| Abl. | indictā |
| Voc. | indictă |
| PLURIEL |
| Nom. | indictae |
| Gen. | indictārum |
| Dat. | indictis |
| Acc. | indictas |
| Abl. | indictis |
| Voc. | indictae |
| SINGULIER |
| Nom. | indictum |
| Gen. | indicti |
| Dat. | indicto |
| Acc. | indictum |
| Abl. | indicto |
| Voc. | indictum |
| PLURIEL |
| Nom. | indicta |
| Gen. | indictōrum |
| Dat. | indictis |
| Acc. | indicta |
| Abl. | indictis | |