Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | indiscrĕpans |
| Gen. | indiscrepantis |
| Dat. | indiscrepanti |
| Acc. | indiscrepantem |
| Abl. | indiscrepanti |
| Voc. | indiscrĕpans |
| PLURIEL |
| Nom. | indiscrepantes |
| Gen. | indiscrepantĭum |
| Dat. | indiscrepantĭbus |
| Acc. | indiscrepantes |
| Abl. | indiscrepantĭbus |
| Voc. | indiscrepantes |
| SINGULIER |
| Nom. | indiscrĕpans |
| Gen. | indiscrepantis |
| Dat. | indiscrepanti |
| Acc. | indiscrepantem |
| Abl. | indiscrepanti |
| Voc. | indiscrĕpans |
| PLURIEL |
| Nom. | indiscrepantes |
| Gen. | indiscrepantĭum |
| Dat. | indiscrepantĭbus |
| Acc. | indiscrepantes |
| Abl. | indiscrepantĭbus |
| Voc. | indiscrepantes |
| SINGULIER |
| Nom. | indiscrĕpans |
| Gen. | indiscrepantis |
| Dat. | indiscrepanti |
| Acc. | indiscrĕpans |
| Abl. | indiscrepanti |
| Voc. | indiscrĕpans |
| PLURIEL |
| Nom. | indiscrepantĭa |
| Gen. | indiscrepantĭum |
| Dat. | indiscrepantĭbus |
| Acc. | indiscrepantĭa |
| Abl. | indiscrepantĭbus | |