Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | inducticius |
| Gen. | inducticii |
| Dat. | inducticio |
| Acc. | inducticium |
| Abl. | inducticio |
| Voc. | inducticie |
| PLURIEL |
| Nom. | inducticii |
| Gen. | inducticiōrum |
| Dat. | inducticiis |
| Acc. | inducticios |
| Abl. | inducticiis |
| Voc. | inducticii |
| SINGULIER |
| Nom. | inducticiă |
| Gen. | inducticiae |
| Dat. | inducticiae |
| Acc. | inducticiam |
| Abl. | inducticiā |
| Voc. | inducticiă |
| PLURIEL |
| Nom. | inducticiae |
| Gen. | inducticiārum |
| Dat. | inducticiis |
| Acc. | inducticias |
| Abl. | inducticiis |
| Voc. | inducticiae |
| SINGULIER |
| Nom. | inducticium |
| Gen. | inducticii |
| Dat. | inducticio |
| Acc. | inducticium |
| Abl. | inducticio |
| Voc. | inducticium |
| PLURIEL |
| Nom. | inducticia |
| Gen. | inducticiōrum |
| Dat. | inducticiis |
| Acc. | inducticia |
| Abl. | inducticiis | |