Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | ingratificus |
| Gen. | ingratifici |
| Dat. | ingratifico |
| Acc. | ingratificum |
| Abl. | ingratifico |
| Voc. | ingratifice |
| PLURIEL |
| Nom. | ingratifici |
| Gen. | ingratificōrum |
| Dat. | ingratificis |
| Acc. | ingratificos |
| Abl. | ingratificis |
| Voc. | ingratifici |
| SINGULIER |
| Nom. | ingratifică |
| Gen. | ingratificae |
| Dat. | ingratificae |
| Acc. | ingratificam |
| Abl. | ingratificā |
| Voc. | ingratifică |
| PLURIEL |
| Nom. | ingratificae |
| Gen. | ingratificārum |
| Dat. | ingratificis |
| Acc. | ingratificas |
| Abl. | ingratificis |
| Voc. | ingratificae |
| SINGULIER |
| Nom. | ingratificum |
| Gen. | ingratifici |
| Dat. | ingratifico |
| Acc. | ingratificum |
| Abl. | ingratifico |
| Voc. | ingratificum |
| PLURIEL |
| Nom. | ingratifica |
| Gen. | ingratificōrum |
| Dat. | ingratificis |
| Acc. | ingratifica |
| Abl. | ingratificis | |