Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | inperativus |
| Gen. | inperativi |
| Dat. | inperativo |
| Acc. | inperativum |
| Abl. | inperativo |
| Voc. | inperative |
| PLURIEL |
| Nom. | inperativi |
| Gen. | inperativōrum |
| Dat. | inperativis |
| Acc. | inperativos |
| Abl. | inperativis |
| Voc. | inperativi |
| SINGULIER |
| Nom. | inperativă |
| Gen. | inperativae |
| Dat. | inperativae |
| Acc. | inperativam |
| Abl. | inperativā |
| Voc. | inperativă |
| PLURIEL |
| Nom. | inperativae |
| Gen. | inperativārum |
| Dat. | inperativis |
| Acc. | inperativas |
| Abl. | inperativis |
| Voc. | inperativae |
| SINGULIER |
| Nom. | inperativum |
| Gen. | inperativi |
| Dat. | inperativo |
| Acc. | inperativum |
| Abl. | inperativo |
| Voc. | inperativum |
| PLURIEL |
| Nom. | inperativa |
| Gen. | inperativōrum |
| Dat. | inperativis |
| Acc. | inperativa |
| Abl. | inperativis | |