Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | insolitus |
| Gen. | insoliti |
| Dat. | insolito |
| Acc. | insolitum |
| Abl. | insolito |
| Voc. | insolite |
| PLURIEL |
| Nom. | insoliti |
| Gen. | insolitōrum |
| Dat. | insolitis |
| Acc. | insolitos |
| Abl. | insolitis |
| Voc. | insoliti |
| SINGULIER |
| Nom. | insolită |
| Gen. | insolitae |
| Dat. | insolitae |
| Acc. | insolitam |
| Abl. | insolitā |
| Voc. | insolită |
| PLURIEL |
| Nom. | insolitae |
| Gen. | insolitārum |
| Dat. | insolitis |
| Acc. | insolitas |
| Abl. | insolitis |
| Voc. | insolitae |
| SINGULIER |
| Nom. | insolitum |
| Gen. | insoliti |
| Dat. | insolito |
| Acc. | insolitum |
| Abl. | insolito |
| Voc. | insolitum |
| PLURIEL |
| Nom. | insolita |
| Gen. | insolitōrum |
| Dat. | insolitis |
| Acc. | insolita |
| Abl. | insolitis | |