Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | mŏnŏcrēpīs |
| Gen. | monocrepidis |
| Dat. | monocrepidi |
| Acc. | monocrepidem |
| Abl. | monocrepidi |
| Voc. | mŏnŏcrēpīs |
| PLURIEL |
| Nom. | monocrepides |
| Gen. | monocrepidĭum |
| Dat. | monocrepidĭbus |
| Acc. | monocrepides |
| Abl. | monocrepidĭbus |
| Voc. | monocrepides |
| SINGULIER |
| Nom. | mŏnŏcrēpīs |
| Gen. | monocrepidis |
| Dat. | monocrepidi |
| Acc. | monocrepidem |
| Abl. | monocrepidi |
| Voc. | mŏnŏcrēpīs |
| PLURIEL |
| Nom. | monocrepides |
| Gen. | monocrepidĭum |
| Dat. | monocrepidĭbus |
| Acc. | monocrepides |
| Abl. | monocrepidĭbus |
| Voc. | monocrepides |
| SINGULIER |
| Nom. | mŏnŏcrēpīs |
| Gen. | monocrepidis |
| Dat. | monocrepidi |
| Acc. | mŏnŏcrēpīs |
| Abl. | monocrepidi |
| Voc. | mŏnŏcrēpīs |
| PLURIEL |
| Nom. | monocrepidĭa |
| Gen. | monocrepidĭum |
| Dat. | monocrepidĭbus |
| Acc. | monocrepidĭa |
| Abl. | monocrepidĭbus | |