Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | oenus |
| Gen. | oeni |
| Dat. | oeno |
| Acc. | oenum |
| Abl. | oeno |
| Voc. | oene |
| PLURIEL |
| Nom. | oeni |
| Gen. | oenōrum |
| Dat. | oenis |
| Acc. | oenos |
| Abl. | oenis |
| Voc. | oeni |
| SINGULIER |
| Nom. | oenă |
| Gen. | oenae |
| Dat. | oenae |
| Acc. | oenam |
| Abl. | oenā |
| Voc. | oenă |
| PLURIEL |
| Nom. | oenae |
| Gen. | oenārum |
| Dat. | oenis |
| Acc. | oenas |
| Abl. | oenis |
| Voc. | oenae |
| SINGULIER |
| Nom. | oenum |
| Gen. | oeni |
| Dat. | oeno |
| Acc. | oenum |
| Abl. | oeno |
| Voc. | oenum |
| PLURIEL |
| Nom. | oena |
| Gen. | oenōrum |
| Dat. | oenis |
| Acc. | oena |
| Abl. | oenis | |