Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | parabilis |
| Gen. | parabilis |
| Dat. | parabili |
| Acc. | parabilem |
| Abl. | parabili |
| Voc. | parabilis |
| PLURIEL |
| Nom. | parabiles |
| Gen. | parabilĭum |
| Dat. | parabilĭbus |
| Acc. | parabiles |
| Abl. | parabilĭbus |
| Voc. | parabiles |
| SINGULIER |
| Nom. | parabilis |
| Gen. | parabilis |
| Dat. | parabili |
| Acc. | parabilem |
| Abl. | parabili |
| Voc. | parabilis |
| PLURIEL |
| Nom. | parabiles |
| Gen. | parabilĭum |
| Dat. | parabilĭbus |
| Acc. | parabiles |
| Abl. | parabilĭbus |
| Voc. | parabiles |
| SINGULIER |
| Nom. | parabile |
| Gen. | parabilis |
| Dat. | parabili |
| Acc. | parabile |
| Abl. | parabili |
| Voc. | parabile |
| PLURIEL |
| Nom. | parabilĭa |
| Gen. | parabilĭum |
| Dat. | parabilĭbus |
| Acc. | parabilĭa |
| Abl. | parabilĭbus | |