Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | parmatus |
| Gen. | parmati |
| Dat. | parmato |
| Acc. | parmatum |
| Abl. | parmato |
| Voc. | parmate |
| PLURIEL |
| Nom. | parmati |
| Gen. | parmatōrum |
| Dat. | parmatis |
| Acc. | parmatos |
| Abl. | parmatis |
| Voc. | parmati |
| SINGULIER |
| Nom. | parmată |
| Gen. | parmatae |
| Dat. | parmatae |
| Acc. | parmatam |
| Abl. | parmatā |
| Voc. | parmată |
| PLURIEL |
| Nom. | parmatae |
| Gen. | parmatārum |
| Dat. | parmatis |
| Acc. | parmatas |
| Abl. | parmatis |
| Voc. | parmatae |
| SINGULIER |
| Nom. | parmatum |
| Gen. | parmati |
| Dat. | parmato |
| Acc. | parmatum |
| Abl. | parmato |
| Voc. | parmatum |
| PLURIEL |
| Nom. | parmata |
| Gen. | parmatōrum |
| Dat. | parmatis |
| Acc. | parmata |
| Abl. | parmatis | |