Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | personatus |
| Gen. | personati |
| Dat. | personato |
| Acc. | personatum |
| Abl. | personato |
| Voc. | personate |
| PLURIEL |
| Nom. | personati |
| Gen. | personatōrum |
| Dat. | personatis |
| Acc. | personatos |
| Abl. | personatis |
| Voc. | personati |
| SINGULIER |
| Nom. | personată |
| Gen. | personatae |
| Dat. | personatae |
| Acc. | personatam |
| Abl. | personatā |
| Voc. | personată |
| PLURIEL |
| Nom. | personatae |
| Gen. | personatārum |
| Dat. | personatis |
| Acc. | personatas |
| Abl. | personatis |
| Voc. | personatae |
| SINGULIER |
| Nom. | personatum |
| Gen. | personati |
| Dat. | personato |
| Acc. | personatum |
| Abl. | personato |
| Voc. | personatum |
| PLURIEL |
| Nom. | personata |
| Gen. | personatōrum |
| Dat. | personatis |
| Acc. | personata |
| Abl. | personatis | |