Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | piabilis |
| Gen. | piabilis |
| Dat. | piabili |
| Acc. | piabilem |
| Abl. | piabili |
| Voc. | piabilis |
| PLURIEL |
| Nom. | piabiles |
| Gen. | piabilĭum |
| Dat. | piabilĭbus |
| Acc. | piabiles |
| Abl. | piabilĭbus |
| Voc. | piabiles |
| SINGULIER |
| Nom. | piabilis |
| Gen. | piabilis |
| Dat. | piabili |
| Acc. | piabilem |
| Abl. | piabili |
| Voc. | piabilis |
| PLURIEL |
| Nom. | piabiles |
| Gen. | piabilĭum |
| Dat. | piabilĭbus |
| Acc. | piabiles |
| Abl. | piabilĭbus |
| Voc. | piabiles |
| SINGULIER |
| Nom. | piabile |
| Gen. | piabilis |
| Dat. | piabili |
| Acc. | piabile |
| Abl. | piabili |
| Voc. | piabile |
| PLURIEL |
| Nom. | piabilĭa |
| Gen. | piabilĭum |
| Dat. | piabilĭbus |
| Acc. | piabilĭa |
| Abl. | piabilĭbus | |