Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | placibilis |
| Gen. | placibilis |
| Dat. | placibili |
| Acc. | placibilem |
| Abl. | placibili |
| Voc. | placibilis |
| PLURIEL |
| Nom. | placibiles |
| Gen. | placibilĭum |
| Dat. | placibilĭbus |
| Acc. | placibiles |
| Abl. | placibilĭbus |
| Voc. | placibiles |
| SINGULIER |
| Nom. | placibilis |
| Gen. | placibilis |
| Dat. | placibili |
| Acc. | placibilem |
| Abl. | placibili |
| Voc. | placibilis |
| PLURIEL |
| Nom. | placibiles |
| Gen. | placibilĭum |
| Dat. | placibilĭbus |
| Acc. | placibiles |
| Abl. | placibilĭbus |
| Voc. | placibiles |
| SINGULIER |
| Nom. | placibile |
| Gen. | placibilis |
| Dat. | placibili |
| Acc. | placibile |
| Abl. | placibili |
| Voc. | placibile |
| PLURIEL |
| Nom. | placibilĭa |
| Gen. | placibilĭum |
| Dat. | placibilĭbus |
| Acc. | placibilĭa |
| Abl. | placibilĭbus | |