Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | plurativus |
| Gen. | plurativi |
| Dat. | plurativo |
| Acc. | plurativum |
| Abl. | plurativo |
| Voc. | plurative |
| PLURIEL |
| Nom. | plurativi |
| Gen. | plurativōrum |
| Dat. | plurativis |
| Acc. | plurativos |
| Abl. | plurativis |
| Voc. | plurativi |
| SINGULIER |
| Nom. | plurativă |
| Gen. | plurativae |
| Dat. | plurativae |
| Acc. | plurativam |
| Abl. | plurativā |
| Voc. | plurativă |
| PLURIEL |
| Nom. | plurativae |
| Gen. | plurativārum |
| Dat. | plurativis |
| Acc. | plurativas |
| Abl. | plurativis |
| Voc. | plurativae |
| SINGULIER |
| Nom. | plurativum |
| Gen. | plurativi |
| Dat. | plurativo |
| Acc. | plurativum |
| Abl. | plurativo |
| Voc. | plurativum |
| PLURIEL |
| Nom. | plurativa |
| Gen. | plurativōrum |
| Dat. | plurativis |
| Acc. | plurativa |
| Abl. | plurativis | |