Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | sanctificus |
| Gen. | sanctifici |
| Dat. | sanctifico |
| Acc. | sanctificum |
| Abl. | sanctifico |
| Voc. | sanctifice |
| PLURIEL |
| Nom. | sanctifici |
| Gen. | sanctificōrum |
| Dat. | sanctificis |
| Acc. | sanctificos |
| Abl. | sanctificis |
| Voc. | sanctifici |
| SINGULIER |
| Nom. | sanctifică |
| Gen. | sanctificae |
| Dat. | sanctificae |
| Acc. | sanctificam |
| Abl. | sanctificā |
| Voc. | sanctifică |
| PLURIEL |
| Nom. | sanctificae |
| Gen. | sanctificārum |
| Dat. | sanctificis |
| Acc. | sanctificas |
| Abl. | sanctificis |
| Voc. | sanctificae |
| SINGULIER |
| Nom. | sanctificum |
| Gen. | sanctifici |
| Dat. | sanctifico |
| Acc. | sanctificum |
| Abl. | sanctifico |
| Voc. | sanctificum |
| PLURIEL |
| Nom. | sanctifica |
| Gen. | sanctificōrum |
| Dat. | sanctificis |
| Acc. | sanctifica |
| Abl. | sanctificis | |