Déclinaison / Conjugueur latin
  
| SINGULIER |  
| Nom. | sapientialis |  
| Gen. | sapientialis |  
| Dat. | sapientiali |  
| Acc. | sapientialem |  
| Abl. | sapientiali |  
| Voc. | sapientialis |  
 
 
| PLURIEL |  
| Nom. | sapientiales |  
| Gen. | sapientialĭum |  
| Dat. | sapientialĭbus |  
| Acc. | sapientiales |  
| Abl. | sapientialĭbus |  
| Voc. | sapientiales |  
 
 
 
| SINGULIER |  
| Nom. | sapientialis |  
| Gen. | sapientialis |  
| Dat. | sapientiali |  
| Acc. | sapientialem |  
| Abl. | sapientiali |  
| Voc. | sapientialis |  
 
 
| PLURIEL |  
| Nom. | sapientiales |  
| Gen. | sapientialĭum |  
| Dat. | sapientialĭbus |  
| Acc. | sapientiales |  
| Abl. | sapientialĭbus |  
| Voc. | sapientiales |  
 
 
 
| SINGULIER |  
| Nom. | sapientiale |  
| Gen. | sapientialis |  
| Dat. | sapientiali |  
| Acc. | sapientiale |  
| Abl. | sapientiali |  
| Voc. | sapientiale |  
 
 
| PLURIEL |  
| Nom. | sapientialĭa |  
| Gen. | sapientialĭum |  
| Dat. | sapientialĭbus |  
| Acc. | sapientialĭa |  
| Abl. | sapientialĭbus |      |