Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | sapientialis |
| Gen. | sapientialis |
| Dat. | sapientiali |
| Acc. | sapientialem |
| Abl. | sapientiali |
| Voc. | sapientialis |
| PLURIEL |
| Nom. | sapientiales |
| Gen. | sapientialĭum |
| Dat. | sapientialĭbus |
| Acc. | sapientiales |
| Abl. | sapientialĭbus |
| Voc. | sapientiales |
| SINGULIER |
| Nom. | sapientialis |
| Gen. | sapientialis |
| Dat. | sapientiali |
| Acc. | sapientialem |
| Abl. | sapientiali |
| Voc. | sapientialis |
| PLURIEL |
| Nom. | sapientiales |
| Gen. | sapientialĭum |
| Dat. | sapientialĭbus |
| Acc. | sapientiales |
| Abl. | sapientialĭbus |
| Voc. | sapientiales |
| SINGULIER |
| Nom. | sapientiale |
| Gen. | sapientialis |
| Dat. | sapientiali |
| Acc. | sapientiale |
| Abl. | sapientiali |
| Voc. | sapientiale |
| PLURIEL |
| Nom. | sapientialĭa |
| Gen. | sapientialĭum |
| Dat. | sapientialĭbus |
| Acc. | sapientialĭa |
| Abl. | sapientialĭbus | |