Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | sarcinalis |
| Gen. | sarcinalis |
| Dat. | sarcinali |
| Acc. | sarcinalem |
| Abl. | sarcinali |
| Voc. | sarcinalis |
| PLURIEL |
| Nom. | sarcinales |
| Gen. | sarcinalĭum |
| Dat. | sarcinalĭbus |
| Acc. | sarcinales |
| Abl. | sarcinalĭbus |
| Voc. | sarcinales |
| SINGULIER |
| Nom. | sarcinalis |
| Gen. | sarcinalis |
| Dat. | sarcinali |
| Acc. | sarcinalem |
| Abl. | sarcinali |
| Voc. | sarcinalis |
| PLURIEL |
| Nom. | sarcinales |
| Gen. | sarcinalĭum |
| Dat. | sarcinalĭbus |
| Acc. | sarcinales |
| Abl. | sarcinalĭbus |
| Voc. | sarcinales |
| SINGULIER |
| Nom. | sarcinale |
| Gen. | sarcinalis |
| Dat. | sarcinali |
| Acc. | sarcinale |
| Abl. | sarcinali |
| Voc. | sarcinale |
| PLURIEL |
| Nom. | sarcinalĭa |
| Gen. | sarcinalĭum |
| Dat. | sarcinalĭbus |
| Acc. | sarcinalĭa |
| Abl. | sarcinalĭbus | |