Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | simplaris |
| Gen. | simplaris |
| Dat. | simplari |
| Acc. | simplarem |
| Abl. | simplari |
| Voc. | simplaris |
| PLURIEL |
| Nom. | simplares |
| Gen. | simplarĭum |
| Dat. | simplarĭbus |
| Acc. | simplares |
| Abl. | simplarĭbus |
| Voc. | simplares |
| SINGULIER |
| Nom. | simplaris |
| Gen. | simplaris |
| Dat. | simplari |
| Acc. | simplarem |
| Abl. | simplari |
| Voc. | simplaris |
| PLURIEL |
| Nom. | simplares |
| Gen. | simplarĭum |
| Dat. | simplarĭbus |
| Acc. | simplares |
| Abl. | simplarĭbus |
| Voc. | simplares |
| SINGULIER |
| Nom. | simplare |
| Gen. | simplaris |
| Dat. | simplari |
| Acc. | simplare |
| Abl. | simplari |
| Voc. | simplare |
| PLURIEL |
| Nom. | simplarĭa |
| Gen. | simplarĭum |
| Dat. | simplarĭbus |
| Acc. | simplarĭa |
| Abl. | simplarĭbus | |