Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | sispes |
| Gen. | sispitis |
| Dat. | sispiti |
| Acc. | sispitem |
| Abl. | sispiti |
| Voc. | sispes |
| PLURIEL |
| Nom. | sispites |
| Gen. | sispitĭum |
| Dat. | sispitĭbus |
| Acc. | sispites |
| Abl. | sispitĭbus |
| Voc. | sispites |
| SINGULIER |
| Nom. | sispes |
| Gen. | sispitis |
| Dat. | sispiti |
| Acc. | sispitem |
| Abl. | sispiti |
| Voc. | sispes |
| PLURIEL |
| Nom. | sispites |
| Gen. | sispitĭum |
| Dat. | sispitĭbus |
| Acc. | sispites |
| Abl. | sispitĭbus |
| Voc. | sispites |
| SINGULIER |
| Nom. | sispes |
| Gen. | sispitis |
| Dat. | sispiti |
| Acc. | sispes |
| Abl. | sispiti |
| Voc. | sispes |
| PLURIEL |
| Nom. | sispitĭa |
| Gen. | sispitĭum |
| Dat. | sispitĭbus |
| Acc. | sispitĭa |
| Abl. | sispitĭbus | |