Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | vēnĕo |
| II sing. | vēnis |
| III sing. | vēnit |
| I plur. | vēnīmus |
| II plur. | vēnītis |
| III plur. | vēneunt |
| IMPARFAIT |
| I sing. | vēnībam |
| II sing. | vēnības |
| III sing. | vēnībat |
| I plur. | vēnibāmus |
| II plur. | vēnibātis |
| III plur. | vēnībant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | vēnībo |
| II sing. | vēnībis |
| III sing. | vēnībit |
| I plur. | vēnibĭmus |
| II plur. | vēnibĭtis |
| III plur. | vēnībunt |
| PARFAIT |
| I sing. | venii o venivi |
| II sing. | veniisti o venivisti |
| III sing. | veniit o venivit |
| I plur. | veniĭmus o venivĭmus |
| II plur. | vēnistis o venivistis |
| III plur. | veniērunt o venivērunt |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | veniĕram o venivĕram |
| II sing. | veniĕras o venivĕras |
| III sing. | veniĕrat o venivĕrat |
| I plur. | venierāmus o veniverāmus |
| II plur. | venierātis o veniverātis |
| III plur. | veniĕrant o venivĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | veniĕro o venivĕro |
| II sing. | veniĕris o venivĕris |
| III sing. | veniĕrit o venivĕrit |
| I plur. | venierĭmus o veniverĭmus |
| II plur. | venierĭtis o veniverĭtis |
| III plur. | veniĕrint o venivĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | vēnĕam |
| II sing. | vēnĕas |
| III sing. | vēnĕat |
| I plur. | vēneāmus |
| II plur. | vēneātis |
| III plur. | vēnĕant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | vēnīrem |
| II sing. | vēnīres |
| III sing. | vēnīret |
| I plur. | vēnirēmus |
| II plur. | vēnirētis |
| III plur. | vēnīrent |
| PARFAIT |
| I sing. | veniĕrim o venivĕrim |
| II sing. | veniĕris o venivĕris |
| III sing. | veniĕrit o venivĕrit |
| I plur. | venierĭmus o veniverĭmus |
| II plur. | venierĭtis o veniverĭtis |
| III plur. | veniĕrint o venivĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | veniissem o venivissem |
| II sing. | veniisses o venivisses |
| III sing. | veniisset o venivisset |
| I plur. | veniissēmus o venivissēmus |
| II plur. | veniissētis o venivissētis |
| III plur. | veniissent o venivissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | vēni |
| II plur. | vēnīte |
| FUTUR |
| II sing. | vēnĭto |
| III sing. | vēnĭto |
| II plur. | vēnitōte |
| III plur. | vēneunto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| vēniens, euntis |
| FUTUR |
| |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| vēnire |
| PARFAIT |
| veniisse o venivisse |
| FUTUR |
| Singolare: | |
| Plurale: | |
| GERUNDIF |
| Génitif: | vēneundi |
| Datif: | vēneundo |
| Accusatif: | ad vēneundum |
| Ablatif: | vēneundo |
| SUPIN |
| |
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:VENEO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|