Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | vestigabilis |
| Gen. | vestigabilis |
| Dat. | vestigabili |
| Acc. | vestigabilem |
| Abl. | vestigabili |
| Voc. | vestigabilis |
| PLURIEL |
| Nom. | vestigabiles |
| Gen. | vestigabilĭum |
| Dat. | vestigabilĭbus |
| Acc. | vestigabiles |
| Abl. | vestigabilĭbus |
| Voc. | vestigabiles |
| SINGULIER |
| Nom. | vestigabilis |
| Gen. | vestigabilis |
| Dat. | vestigabili |
| Acc. | vestigabilem |
| Abl. | vestigabili |
| Voc. | vestigabilis |
| PLURIEL |
| Nom. | vestigabiles |
| Gen. | vestigabilĭum |
| Dat. | vestigabilĭbus |
| Acc. | vestigabiles |
| Abl. | vestigabilĭbus |
| Voc. | vestigabiles |
| SINGULIER |
| Nom. | vestigabile |
| Gen. | vestigabilis |
| Dat. | vestigabili |
| Acc. | vestigabile |
| Abl. | vestigabili |
| Voc. | vestigabile |
| PLURIEL |
| Nom. | vestigabilĭa |
| Gen. | vestigabilĭum |
| Dat. | vestigabilĭbus |
| Acc. | vestigabilĭa |
| Abl. | vestigabilĭbus | |