Déclinaison / Conjugueur latin
  
| SINGULIER |  
| Nom. | vitiabilis |  
| Gen. | vitiabilis |  
| Dat. | vitiabili |  
| Acc. | vitiabilem |  
| Abl. | vitiabili |  
| Voc. | vitiabilis |  
 
 
| PLURIEL |  
| Nom. | vitiabiles |  
| Gen. | vitiabilĭum |  
| Dat. | vitiabilĭbus |  
| Acc. | vitiabiles |  
| Abl. | vitiabilĭbus |  
| Voc. | vitiabiles |  
 
 
 
| SINGULIER |  
| Nom. | vitiabilis |  
| Gen. | vitiabilis |  
| Dat. | vitiabili |  
| Acc. | vitiabilem |  
| Abl. | vitiabili |  
| Voc. | vitiabilis |  
 
 
| PLURIEL |  
| Nom. | vitiabiles |  
| Gen. | vitiabilĭum |  
| Dat. | vitiabilĭbus |  
| Acc. | vitiabiles |  
| Abl. | vitiabilĭbus |  
| Voc. | vitiabiles |  
 
 
 
| SINGULIER |  
| Nom. | vitiabile |  
| Gen. | vitiabilis |  
| Dat. | vitiabili |  
| Acc. | vitiabile |  
| Abl. | vitiabili |  
| Voc. | vitiabile |  
 
 
| PLURIEL |  
| Nom. | vitiabilĭa |  
| Gen. | vitiabilĭum |  
| Dat. | vitiabilĭbus |  
| Acc. | vitiabilĭa |  
| Abl. | vitiabilĭbus |      |