Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | vitiabilis |
| Gen. | vitiabilis |
| Dat. | vitiabili |
| Acc. | vitiabilem |
| Abl. | vitiabili |
| Voc. | vitiabilis |
| PLURIEL |
| Nom. | vitiabiles |
| Gen. | vitiabilĭum |
| Dat. | vitiabilĭbus |
| Acc. | vitiabiles |
| Abl. | vitiabilĭbus |
| Voc. | vitiabiles |
| SINGULIER |
| Nom. | vitiabilis |
| Gen. | vitiabilis |
| Dat. | vitiabili |
| Acc. | vitiabilem |
| Abl. | vitiabili |
| Voc. | vitiabilis |
| PLURIEL |
| Nom. | vitiabiles |
| Gen. | vitiabilĭum |
| Dat. | vitiabilĭbus |
| Acc. | vitiabiles |
| Abl. | vitiabilĭbus |
| Voc. | vitiabiles |
| SINGULIER |
| Nom. | vitiabile |
| Gen. | vitiabilis |
| Dat. | vitiabili |
| Acc. | vitiabile |
| Abl. | vitiabili |
| Voc. | vitiabile |
| PLURIEL |
| Nom. | vitiabilĭa |
| Gen. | vitiabilĭum |
| Dat. | vitiabilĭbus |
| Acc. | vitiabilĭa |
| Abl. | vitiabilĭbus | |