Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | comminativus |
| Gen. | comminativi |
| Dat. | comminativo |
| Acc. | comminativum |
| Abl. | comminativo |
| Voc. | comminative |
| PLURIEL |
| Nom. | comminativi |
| Gen. | comminativōrum |
| Dat. | comminativis |
| Acc. | comminativos |
| Abl. | comminativis |
| Voc. | comminativi |
| SINGULIER |
| Nom. | comminativă |
| Gen. | comminativae |
| Dat. | comminativae |
| Acc. | comminativam |
| Abl. | comminativā |
| Voc. | comminativă |
| PLURIEL |
| Nom. | comminativae |
| Gen. | comminativārum |
| Dat. | comminativis |
| Acc. | comminativas |
| Abl. | comminativis |
| Voc. | comminativae |
| SINGULIER |
| Nom. | comminativum |
| Gen. | comminativi |
| Dat. | comminativo |
| Acc. | comminativum |
| Abl. | comminativo |
| Voc. | comminativum |
| PLURIEL |
| Nom. | comminativa |
| Gen. | comminativōrum |
| Dat. | comminativis |
| Acc. | comminativa |
| Abl. | comminativis | |