Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | dēhibĕo |
| II sing. | dēhibes |
| III sing. | dēhibet |
| I plur. | dēhibēmus |
| II plur. | dēhibētis |
| III plur. | dēhibent |
| IMPARFAIT |
| I sing. | dēhibēbam |
| II sing. | dēhibēbas |
| III sing. | dēhibēbat |
| I plur. | dēhibabāmus |
| II plur. | dēhibebātis |
| III plur. | dēhibēbant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | dēhibēbo |
| II sing. | dēhibēbis |
| III sing. | dēhibēbit |
| I plur. | dēhibebĭmus |
| II plur. | dēhibebĭtis |
| III plur. | dēhibēbunt |
| PARFAIT |
| I sing. | dehibui |
| II sing. | dehibuisti |
| III sing. | dehibuit |
| I plur. | dehibuĭmus |
| II plur. | dehibuistis |
| III plur. | dehibuērunt, dehibuēre |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | dehibuĕram |
| II sing. | dehibuĕras |
| III sing. | dehibuĕrat |
| I plur. | dehibuerāmus |
| II plur. | dehibuerātis |
| III plur. | dehibuĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | dehibuĕro |
| II sing. | dehibuĕris |
| III sing. | dehibuĕrit |
| I plur. | dehibuerĭmus |
| II plur. | dehibuerĭtis |
| III plur. | dehibuĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | dēhibĕam |
| II sing. | dēhibĕas |
| III sing. | dēhibĕat |
| I plur. | dēhibeāmus |
| II plur. | dēhibeātis |
| III plur. | dēhibĕant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | dēhibērem |
| II sing. | dēhibēres |
| III sing. | dēhibēret |
| I plur. | dēhiberēmus |
| II plur. | dēhiberētis |
| III plur. | dēhibērent |
| PARFAIT |
| I sing. | dehibuĕrim |
| II sing. | dehibuĕris |
| III sing. | dehibuĕrit |
| I plur. | dehibuerĭmus |
| II plur. | dehibuerĭtis |
| III plur. | dehibuĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | dehibuissem |
| II sing. | dehibuisses |
| III sing. | dehibuisset |
| I plur. | dehibuissēmus |
| II plur. | dehibuissētis |
| III plur. | dehibuissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | dēhibe |
| II plur. | dēhibēte |
| FUTUR |
| II sing. | dēhibēto |
| III sing. | dēhibēto |
| II plur. | dēhibetōte |
| III plur. | dēhibento |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| dēhibens, entis |
| FUTUR |
| dehibetūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| dēhibēre |
| PARFAIT |
| dehibuisse |
| FUTUR |
| Singolare: | dehibetūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | dehibetūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | dēhibendi |
| Datif: | dēhibendo |
| Accusatif: | ad dēhibendum |
| Ablatif: | dēhibendo |
| SUPIN |
| dehibetum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:DEHIBEO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|