Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | dubitabilis |
| Gen. | dubitabilis |
| Dat. | dubitabili |
| Acc. | dubitabilem |
| Abl. | dubitabili |
| Voc. | dubitabilis |
| PLURIEL |
| Nom. | dubitabiles |
| Gen. | dubitabilĭum |
| Dat. | dubitabilĭbus |
| Acc. | dubitabiles |
| Abl. | dubitabilĭbus |
| Voc. | dubitabiles |
| SINGULIER |
| Nom. | dubitabilis |
| Gen. | dubitabilis |
| Dat. | dubitabili |
| Acc. | dubitabilem |
| Abl. | dubitabili |
| Voc. | dubitabilis |
| PLURIEL |
| Nom. | dubitabiles |
| Gen. | dubitabilĭum |
| Dat. | dubitabilĭbus |
| Acc. | dubitabiles |
| Abl. | dubitabilĭbus |
| Voc. | dubitabiles |
| SINGULIER |
| Nom. | dubitabile |
| Gen. | dubitabilis |
| Dat. | dubitabili |
| Acc. | dubitabile |
| Abl. | dubitabili |
| Voc. | dubitabile |
| PLURIEL |
| Nom. | dubitabilĭa |
| Gen. | dubitabilĭum |
| Dat. | dubitabilĭbus |
| Acc. | dubitabilĭa |
| Abl. | dubitabilĭbus | |