Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | ēmūnĭo |
| II sing. | ēmūnis |
| III sing. | ēmūnit |
| I plur. | ēmūnīmus |
| II plur. | ēmūnītis |
| III plur. | ēmūnĭunt |
| IMPARFAIT |
| I sing. | ēmūniēbam |
| II sing. | ēmūniēbas |
| III sing. | ēmūniēbat |
| I plur. | ēmūniebāmus |
| II plur. | ēmūniebātis |
| III plur. | ēmūniēbant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | ēmūnĭam |
| II sing. | ēmūnĭes |
| III sing. | ēmūnĭet |
| I plur. | ēmūniēmus |
| II plur. | ēmūniētis |
| III plur. | ēmūnĭent |
| PARFAIT |
| I sing. | emunii o emunivi |
| II sing. | emuniisti o emunivisti |
| III sing. | emuniit o emunivit |
| I plur. | emuniĭmus o emunivĭmus |
| II plur. | emuniistis o emunivistis |
| III plur. | emuniērunt o emunivērunt, ēre |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | emuniĕram o emunivĕram |
| II sing. | emuniĕras o emunivĕras |
| III sing. | emuniĕrat o emunivĕrat |
| I plur. | emunierāmus o emuniverāmus |
| II plur. | emunierātis o emuniverātis |
| III plur. | emuniĕrant o emunivĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | emuniĕro o emunivĕro |
| II sing. | emuniĕris o emunivĕris |
| III sing. | emuniĕrit o emunivĕrit |
| I plur. | emunierĭmus o emuniverĭmus |
| II plur. | emunierĭtis o emuniverĭtis |
| III plur. | emuniĕrint o emunivĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | ēmūnĭam |
| II sing. | ēmūnĭas |
| III sing. | ēmūnĭat |
| I plur. | ēmūniāmus |
| II plur. | ēmūniātis |
| III plur. | ēmūnĭant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | ēmūnīrem |
| II sing. | ēmūnīres |
| III sing. | ēmūnīret |
| I plur. | ēmūnirēmus |
| II plur. | ēmūnirētis |
| III plur. | ēmūnīrent |
| PARFAIT |
| I sing. | emuniĕrim o emunivĕrim |
| II sing. | emuniĕris o emunivĕris |
| III sing. | emuniĕrit o emunivĕrit |
| I plur. | emunierĭmus o emuniverĭmus |
| II plur. | emunierĭtis o emuniverĭtis |
| III plur. | emuniĕrint o emunivĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | emuniissem o emunivissem |
| II sing. | emuniisses o emunivisses |
| III sing. | emuniisset o emunivisset |
| I plur. | emuniissēmus o emunivissēmus |
| II plur. | emuniissētis o emunivissētis |
| III plur. | emuniissent o emunivissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | ēmūni |
| II plur. | ēmūnīte |
| FUTUR |
| II sing. | ēmūnīto |
| III sing. | ēmūnīto |
| II plur. | ēmūnitōte |
| III plur. | ēmūniunto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| ēmūniens, ientis |
| FUTUR |
| emunitūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| ēmūnīre |
| PARFAIT |
| emuniisse o emunivisse |
| FUTUR |
| Singolare: | emunitūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | emunitūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | ēmūniendi |
| Datif: | ēmūniendo |
| Accusatif: | ad ēmūniendum |
| Ablatif: | ēmūniendo |
| SUPIN |
| emunitum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:EMUNIO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|