Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | ēnico |
| II sing. | ēnicas |
| III sing. | ēnicat |
| I plur. | ēnicāmus |
| II plur. | ēnicātis |
| III plur. | ēnicant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | ēnicābam |
| II sing. | ēnicābas |
| III sing. | ēnicābat |
| I plur. | ēnicabāmus |
| II plur. | ēnicabātis |
| III plur. | ēnicābant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | ēnicābo |
| II sing. | ēnicābis |
| III sing. | ēnicābit |
| I plur. | ēnicabĭmus |
| II plur. | ēnicabĭtis |
| III plur. | ēnicābunt |
| PARFAIT |
| I sing. | enicavi o enicui |
| II sing. | enicavisti o enicuisti |
| III sing. | enicavit o enicuit |
| I plur. | enicavĭmus o enicuĭmus |
| II plur. | enicavistis o enicuistis |
| III plur. | enicavērunt o enicavērunt, ēre |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | enicavĕram o enicuĕram |
| II sing. | enicavĕram o enicuĕram |
| III sing. | enicavĕrat o enicuĕrat |
| I plur. | enicaverāmus o enicuerāmus |
| II plur. | enicaverātis o enicuerātis |
| III plur. | enicavĕrant o enicuĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | enicavĕro o enicuĕro |
| II sing. | enicavĕris o enicuĕris |
| III sing. | enicavĕrit o enicuĕrit |
| I plur. | enicaverĭmus o enicuerĭmus |
| II plur. | enicaverĭtis o enicuerĭtis |
| III plur. | enicavĕrint o enicuĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | ēnicem |
| II sing. | ēnices |
| III sing. | ēnicet |
| I plur. | ēnicēmus |
| II plur. | ēnicētis |
| III plur. | ēnicent |
| IMPARFAIT |
| I sing. | ēnicārem |
| II sing. | ēnicāres |
| III sing. | ēnicāret |
| I plur. | ēnicarēmus |
| II plur. | ēnicarētis |
| III plur. | ēnicārent |
| PARFAIT |
| I sing. | enicavĕrim o enicuĕrim |
| II sing. | enicavĕris o enicuĕris |
| III sing. | enicavĕrit o enicuĕrit |
| I plur. | enicaverĭmus o enicuerĭmus |
| II plur. | enicaverĭtis o enicuerĭtis |
| III plur. | enicavĕrint o enicuĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | enicavissem o enicuissem |
| II sing. | enicavisses o enicuisses |
| III sing. | enicavisset o enicuisset |
| I plur. | enicavissēmus o enicuissēmus |
| II plur. | enicavissētis o enicuissētis |
| III plur. | enicavissent o enicuissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | ēnica |
| II plur. | ēnicāte |
| FUTUR |
| II sing. | ēnicāto |
| III sing. | ēnicāto |
| II plur. | ēnicatōte |
| III plur. | ēnicanto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| ēnicans, antis |
| FUTUR |
| enictūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| ēnicāre |
| PARFAIT |
| enicavisse o enicuisse |
| FUTUR |
| Singolare: | enictūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | enictūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | ēnicandi |
| Datif: | ēnicando |
| Accusatif: | ad ēnicandum |
| Ablatif: | ēnicando |
| SUPIN |
| enictum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:ENICO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|