Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | epidicticus |
| Gen. | epidictici |
| Dat. | epidictico |
| Acc. | epidicticum |
| Abl. | epidictico |
| Voc. | epidictice |
| PLURIEL |
| Nom. | epidictici |
| Gen. | epidicticōrum |
| Dat. | epidicticis |
| Acc. | epidicticos |
| Abl. | epidicticis |
| Voc. | epidictici |
| SINGULIER |
| Nom. | epidictică |
| Gen. | epidicticae |
| Dat. | epidicticae |
| Acc. | epidicticam |
| Abl. | epidicticā |
| Voc. | epidictică |
| PLURIEL |
| Nom. | epidicticae |
| Gen. | epidicticārum |
| Dat. | epidicticis |
| Acc. | epidicticas |
| Abl. | epidicticis |
| Voc. | epidicticae |
| SINGULIER |
| Nom. | epidicticum |
| Gen. | epidictici |
| Dat. | epidictico |
| Acc. | epidicticum |
| Abl. | epidictico |
| Voc. | epidicticum |
| PLURIEL |
| Nom. | epidictica |
| Gen. | epidicticōrum |
| Dat. | epidicticis |
| Acc. | epidictica |
| Abl. | epidicticis | |