Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | evigoratus |
| Gen. | evigorati |
| Dat. | evigorato |
| Acc. | evigoratum |
| Abl. | evigorato |
| Voc. | evigorate |
| PLURIEL |
| Nom. | evigorati |
| Gen. | evigoratōrum |
| Dat. | evigoratis |
| Acc. | evigoratos |
| Abl. | evigoratis |
| Voc. | evigorati |
| SINGULIER |
| Nom. | evigorată |
| Gen. | evigoratae |
| Dat. | evigoratae |
| Acc. | evigoratam |
| Abl. | evigoratā |
| Voc. | evigorată |
| PLURIEL |
| Nom. | evigoratae |
| Gen. | evigoratārum |
| Dat. | evigoratis |
| Acc. | evigoratas |
| Abl. | evigoratis |
| Voc. | evigoratae |
| SINGULIER |
| Nom. | evigoratum |
| Gen. | evigorati |
| Dat. | evigorato |
| Acc. | evigoratum |
| Abl. | evigorato |
| Voc. | evigoratum |
| PLURIEL |
| Nom. | evigorata |
| Gen. | evigoratōrum |
| Dat. | evigoratis |
| Acc. | evigorata |
| Abl. | evigoratis | |