Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | impartilis |
| Gen. | impartilis |
| Dat. | impartili |
| Acc. | impartilem |
| Abl. | impartili |
| Voc. | impartilis |
| PLURIEL |
| Nom. | impartiles |
| Gen. | impartilĭum |
| Dat. | impartilĭbus |
| Acc. | impartiles |
| Abl. | impartilĭbus |
| Voc. | impartiles |
| SINGULIER |
| Nom. | impartilis |
| Gen. | impartilis |
| Dat. | impartili |
| Acc. | impartilem |
| Abl. | impartili |
| Voc. | impartilis |
| PLURIEL |
| Nom. | impartiles |
| Gen. | impartilĭum |
| Dat. | impartilĭbus |
| Acc. | impartiles |
| Abl. | impartilĭbus |
| Voc. | impartiles |
| SINGULIER |
| Nom. | impartile |
| Gen. | impartilis |
| Dat. | impartili |
| Acc. | impartile |
| Abl. | impartili |
| Voc. | impartile |
| PLURIEL |
| Nom. | impartilĭa |
| Gen. | impartilĭum |
| Dat. | impartilĭbus |
| Acc. | impartilĭa |
| Abl. | impartilĭbus | |