Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | imperativus |
| Gen. | imperativi |
| Dat. | imperativo |
| Acc. | imperativum |
| Abl. | imperativo |
| Voc. | imperative |
| PLURIEL |
| Nom. | imperativi |
| Gen. | imperativōrum |
| Dat. | imperativis |
| Acc. | imperativos |
| Abl. | imperativis |
| Voc. | imperativi |
| SINGULIER |
| Nom. | imperativă |
| Gen. | imperativae |
| Dat. | imperativae |
| Acc. | imperativam |
| Abl. | imperativā |
| Voc. | imperativă |
| PLURIEL |
| Nom. | imperativae |
| Gen. | imperativārum |
| Dat. | imperativis |
| Acc. | imperativas |
| Abl. | imperativis |
| Voc. | imperativae |
| SINGULIER |
| Nom. | imperativum |
| Gen. | imperativi |
| Dat. | imperativo |
| Acc. | imperativum |
| Abl. | imperativo |
| Voc. | imperativum |
| PLURIEL |
| Nom. | imperativa |
| Gen. | imperativōrum |
| Dat. | imperativis |
| Acc. | imperativa |
| Abl. | imperativis | |