Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | indotatus |
| Gen. | indotati |
| Dat. | indotato |
| Acc. | indotatum |
| Abl. | indotato |
| Voc. | indotate |
| PLURIEL |
| Nom. | indotati |
| Gen. | indotatōrum |
| Dat. | indotatis |
| Acc. | indotatos |
| Abl. | indotatis |
| Voc. | indotati |
| SINGULIER |
| Nom. | indotată |
| Gen. | indotatae |
| Dat. | indotatae |
| Acc. | indotatam |
| Abl. | indotatā |
| Voc. | indotată |
| PLURIEL |
| Nom. | indotatae |
| Gen. | indotatārum |
| Dat. | indotatis |
| Acc. | indotatas |
| Abl. | indotatis |
| Voc. | indotatae |
| SINGULIER |
| Nom. | indotatum |
| Gen. | indotati |
| Dat. | indotato |
| Acc. | indotatum |
| Abl. | indotato |
| Voc. | indotatum |
| PLURIEL |
| Nom. | indotata |
| Gen. | indotatōrum |
| Dat. | indotatis |
| Acc. | indotata |
| Abl. | indotatis | |