Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | indutilis |
| Gen. | indutilis |
| Dat. | indutili |
| Acc. | indutilem |
| Abl. | indutili |
| Voc. | indutilis |
| PLURIEL |
| Nom. | indutiles |
| Gen. | indutilĭum |
| Dat. | indutilĭbus |
| Acc. | indutiles |
| Abl. | indutilĭbus |
| Voc. | indutiles |
| SINGULIER |
| Nom. | indutilis |
| Gen. | indutilis |
| Dat. | indutili |
| Acc. | indutilem |
| Abl. | indutili |
| Voc. | indutilis |
| PLURIEL |
| Nom. | indutiles |
| Gen. | indutilĭum |
| Dat. | indutilĭbus |
| Acc. | indutiles |
| Abl. | indutilĭbus |
| Voc. | indutiles |
| SINGULIER |
| Nom. | indutile |
| Gen. | indutilis |
| Dat. | indutili |
| Acc. | indutile |
| Abl. | indutili |
| Voc. | indutile |
| PLURIEL |
| Nom. | indutilĭa |
| Gen. | indutilĭum |
| Dat. | indutilĭbus |
| Acc. | indutilĭa |
| Abl. | indutilĭbus | |