Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | ĭnĕo |
| II sing. | ĭnis |
| III sing. | ĭnit |
| I plur. | ĭnīmus |
| II plur. | ĭnītis |
| III plur. | ĭneunt |
| IMPARFAIT |
| I sing. | ĭnībam |
| II sing. | ĭnības |
| III sing. | ĭnībat |
| I plur. | ĭnibāmus |
| II plur. | ĭnibātis |
| III plur. | ĭnībant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | ĭnībo |
| II sing. | ĭnībis |
| III sing. | ĭnībit |
| I plur. | ĭnibĭmus |
| II plur. | ĭnibĭtis |
| III plur. | ĭnībunt |
| PARFAIT |
| I sing. | inii o inivi |
| II sing. | iniisti o inivisti |
| III sing. | iniit o inivit |
| I plur. | iniĭmus o inivĭmus |
| II plur. | ĭnistis o inivistis |
| III plur. | iniērunt o inivērunt |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | iniĕram o inivĕram |
| II sing. | iniĕras o inivĕras |
| III sing. | iniĕrat o inivĕrat |
| I plur. | inierāmus o iniverāmus |
| II plur. | inierātis o iniverātis |
| III plur. | iniĕrant o inivĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | iniĕro o inivĕro |
| II sing. | iniĕris o inivĕris |
| III sing. | iniĕrit o inivĕrit |
| I plur. | inierĭmus o iniverĭmus |
| II plur. | inierĭtis o iniverĭtis |
| III plur. | iniĕrint o inivĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | ĭnĕam |
| II sing. | ĭnĕas |
| III sing. | ĭnĕat |
| I plur. | ĭneāmus |
| II plur. | ĭneātis |
| III plur. | ĭnĕant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | ĭnīrem |
| II sing. | ĭnīres |
| III sing. | ĭnīret |
| I plur. | ĭnirēmus |
| II plur. | ĭnirētis |
| III plur. | ĭnīrent |
| PARFAIT |
| I sing. | iniĕrim o inivĕrim |
| II sing. | iniĕris o inivĕris |
| III sing. | iniĕrit o inivĕrit |
| I plur. | inierĭmus o iniverĭmus |
| II plur. | inierĭtis o iniverĭtis |
| III plur. | iniĕrint o inivĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | iniissem o inivissem |
| II sing. | iniisses o inivisses |
| III sing. | iniisset o inivisset |
| I plur. | iniissēmus o inivissēmus |
| II plur. | iniissētis o inivissētis |
| III plur. | iniissent o inivissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | ĭni |
| II plur. | ĭnīte |
| FUTUR |
| II sing. | ĭnĭto |
| III sing. | ĭnĭto |
| II plur. | ĭnitōte |
| III plur. | ĭneunto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| ĭniens, euntis |
| FUTUR |
| initūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| ĭnire |
| PARFAIT |
| iniisse o inivisse |
| FUTUR |
| Singolare: | initūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | initūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | ĭneundi |
| Datif: | ĭneundo |
| Accusatif: | ad ĭneundum |
| Ablatif: | ĭneundo |
| SUPIN |
| initum |
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:INEO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|