Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | inoratus |
| Gen. | inorati |
| Dat. | inorato |
| Acc. | inoratum |
| Abl. | inorato |
| Voc. | inorate |
| PLURIEL |
| Nom. | inorati |
| Gen. | inoratōrum |
| Dat. | inoratis |
| Acc. | inoratos |
| Abl. | inoratis |
| Voc. | inorati |
| SINGULIER |
| Nom. | inorată |
| Gen. | inoratae |
| Dat. | inoratae |
| Acc. | inoratam |
| Abl. | inoratā |
| Voc. | inorată |
| PLURIEL |
| Nom. | inoratae |
| Gen. | inoratārum |
| Dat. | inoratis |
| Acc. | inoratas |
| Abl. | inoratis |
| Voc. | inoratae |
| SINGULIER |
| Nom. | inoratum |
| Gen. | inorati |
| Dat. | inorato |
| Acc. | inoratum |
| Abl. | inorato |
| Voc. | inoratum |
| PLURIEL |
| Nom. | inorata |
| Gen. | inoratōrum |
| Dat. | inoratis |
| Acc. | inorata |
| Abl. | inoratis | |