Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | inparatus |
| Gen. | inparati |
| Dat. | inparato |
| Acc. | inparatum |
| Abl. | inparato |
| Voc. | inparate |
| PLURIEL |
| Nom. | inparati |
| Gen. | inparatōrum |
| Dat. | inparatis |
| Acc. | inparatos |
| Abl. | inparatis |
| Voc. | inparati |
| SINGULIER |
| Nom. | inparată |
| Gen. | inparatae |
| Dat. | inparatae |
| Acc. | inparatam |
| Abl. | inparatā |
| Voc. | inparată |
| PLURIEL |
| Nom. | inparatae |
| Gen. | inparatārum |
| Dat. | inparatis |
| Acc. | inparatas |
| Abl. | inparatis |
| Voc. | inparatae |
| SINGULIER |
| Nom. | inparatum |
| Gen. | inparati |
| Dat. | inparato |
| Acc. | inparatum |
| Abl. | inparato |
| Voc. | inparatum |
| PLURIEL |
| Nom. | inparata |
| Gen. | inparatōrum |
| Dat. | inparatis |
| Acc. | inparata |
| Abl. | inparatis | |