Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | inparilis |
| Gen. | inparilis |
| Dat. | inparili |
| Acc. | inparilem |
| Abl. | inparili |
| Voc. | inparilis |
| PLURIEL |
| Nom. | inpariles |
| Gen. | inparilĭum |
| Dat. | inparilĭbus |
| Acc. | inpariles |
| Abl. | inparilĭbus |
| Voc. | inpariles |
| SINGULIER |
| Nom. | inparilis |
| Gen. | inparilis |
| Dat. | inparili |
| Acc. | inparilem |
| Abl. | inparili |
| Voc. | inparilis |
| PLURIEL |
| Nom. | inpariles |
| Gen. | inparilĭum |
| Dat. | inparilĭbus |
| Acc. | inpariles |
| Abl. | inparilĭbus |
| Voc. | inpariles |
| SINGULIER |
| Nom. | inparile |
| Gen. | inparilis |
| Dat. | inparili |
| Acc. | inparile |
| Abl. | inparili |
| Voc. | inparile |
| PLURIEL |
| Nom. | inparilĭa |
| Gen. | inparilĭum |
| Dat. | inparilĭbus |
| Acc. | inparilĭa |
| Abl. | inparilĭbus | |