Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | inpropugnatus |
| Gen. | inpropugnati |
| Dat. | inpropugnato |
| Acc. | inpropugnatum |
| Abl. | inpropugnato |
| Voc. | inpropugnate |
| PLURIEL |
| Nom. | inpropugnati |
| Gen. | inpropugnatōrum |
| Dat. | inpropugnatis |
| Acc. | inpropugnatos |
| Abl. | inpropugnatis |
| Voc. | inpropugnati |
| SINGULIER |
| Nom. | inpropugnată |
| Gen. | inpropugnatae |
| Dat. | inpropugnatae |
| Acc. | inpropugnatam |
| Abl. | inpropugnatā |
| Voc. | inpropugnată |
| PLURIEL |
| Nom. | inpropugnatae |
| Gen. | inpropugnatārum |
| Dat. | inpropugnatis |
| Acc. | inpropugnatas |
| Abl. | inpropugnatis |
| Voc. | inpropugnatae |
| SINGULIER |
| Nom. | inpropugnatum |
| Gen. | inpropugnati |
| Dat. | inpropugnato |
| Acc. | inpropugnatum |
| Abl. | inpropugnato |
| Voc. | inpropugnatum |
| PLURIEL |
| Nom. | inpropugnata |
| Gen. | inpropugnatōrum |
| Dat. | inpropugnatis |
| Acc. | inpropugnata |
| Abl. | inpropugnatis | |