Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | insopitus |
| Gen. | insopiti |
| Dat. | insopito |
| Acc. | insopitum |
| Abl. | insopito |
| Voc. | insopite |
| PLURIEL |
| Nom. | insopiti |
| Gen. | insopitōrum |
| Dat. | insopitis |
| Acc. | insopitos |
| Abl. | insopitis |
| Voc. | insopiti |
| SINGULIER |
| Nom. | insopită |
| Gen. | insopitae |
| Dat. | insopitae |
| Acc. | insopitam |
| Abl. | insopitā |
| Voc. | insopită |
| PLURIEL |
| Nom. | insopitae |
| Gen. | insopitārum |
| Dat. | insopitis |
| Acc. | insopitas |
| Abl. | insopitis |
| Voc. | insopitae |
| SINGULIER |
| Nom. | insopitum |
| Gen. | insopiti |
| Dat. | insopito |
| Acc. | insopitum |
| Abl. | insopito |
| Voc. | insopitum |
| PLURIEL |
| Nom. | insopita |
| Gen. | insopitōrum |
| Dat. | insopitis |
| Acc. | insopita |
| Abl. | insopitis | |